Pasklidus žiniai, jog nuo vasario 11 d. šalyje nebeveiks 139 stacionarūs greičio matuokliai, vieni vairuotojai džiaugiasi, kiti svarsto, kas bus toliau. Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) direktorius Vitalijus Andrejevas ramina, kad situacija keliuose nepasikeis, tačiau saugaus eismo specialistai tikina, kad tai ne į gerą.
Išlaikyti matuoklių nė neketino
Dar 2008 m. LAKD pasirašė su įmone „Fima“, kuri išnuomojo greičio matuoklius. Dešimt metų trukusi sutartis baigiasi, tačiau naujos tokios sutarties LAKD dar neturi. Kaip teigė V. Andrejevas, jokios panašios sutarties Kelių direkcija turėti ir nesiruošia, mat tai per brangu.
„Mes manome, kad nuomonė, jog turėta sutartis turėtų būti pratęsta, nėra teisinga, nes nauji greičio matuokliai yra daug pigesni, be to, tai jau bus valstybės turtas“, – sakė V. Andrejevas.
Kelių direkcijos vadovas aiškino, jog plano senus greičio matuoklius pakeisti naujais nebuvo. Anot V. Andrejevo, nuo 2016 m. yra numatytas nuoseklus planas, kurio ir yra laikomasi: vykdomi konkursai, įrengiami nauji ir metrologiškai tikrinami seni matuokliai.
Visgi praktika rodo, kad konkursai dažnai užtrunka ilgiau nei būna numatyta, o praėjusių metų rugsėjį paskelbtas konkursas jau spalį buvo sustabdytas. Panaši situacija buvo ir su dabar jau veikiančių sektorinių greičio matuoklių įjungimo data, kuri net kelis kartus buvo atidėta.
Paklausus, ar tai nepablogins situacijos, V. Andrejevas laikėsi nuomonės, jog lietuviai jau išmoko pamoką ir keliuose elgiasi drausmingiau.
„Nėra taip, kad nuėmus 139 momentinius greičio matuoklius, situacija staiga pablogės, nes momentinio greičio mažinimui yra ir kitos priemonės: greičio mažinimo kalneliai, miesto vartai, dangų susiaurinimai ir kiti“, – sakė LAKD direktorius.
V. Andrejevas taip pat teigė, jog iki 2020-ųjų metų bus įsigyta 330 greičio matuoklių, iš kurių 70 bus sektoriniai. Mat jie kelių gaidelius priverčia ne tik sulėtinti greitį prieš patį matuoklį, bet ir laikytis leistino greičio visą numatytą greičio ruožą. Mat taip ne tik vykdoma greičio mažinimo prevencija, tačiau ir yra gera vairuotojų įpročių ugdymo priemonė.
„Vidutinio greičio matavimo sistema ugdo įpročius, ko nedaro momentinis matuoklis. Prie pastarųjų greičio matuoklių vairuotojai puikiai prisitaikė, o ir dažnas automobilis, turintis navigaciją, apie tokius matuoklius įspėja. Todėl kai klausia, ar 139 stacionarūs, ar 50 sektorinių matuoklių, mes sakome, kad geriau turėti tuos 50, kurie apima 120 km ir ugdo mūsų vairuotojus“, – sakė V. Andrejevas.
„Tokias priemones reikia ne mažinti, o didinti“
Kad sektoriniai greičio matuokliai eismo saugumą užtikrina geriau nei stacionarūs, pritaria ir saugaus eismo atstovai, tačiau teiginiui, kad 139 stacionarių greičio matuoklių panaikinimas situacijos keliuose nepakeis, specialistai nepritaria.
Saugaus eismo ekspertas ir „Amplius.lt“ vairavimo mokyklos vadovas Artūras Pakėnas tikino, kad avaringumo atžvilgiu Lietuvos situacija nėra pati geriausia, todėl ją palikti be šių matuoklių tikrai nėra geras sprendimas.
„Visiško chaoso nebus, juk mūsų žmonės nėra laukiniai, tačiau Lietuvoje dažniausiai avarijos kyla dėl greičio viršijimo, todėl bausmės neišvengiamumas ir kontrolė yra tos techninės priemonės, kurios padeda eismo įvykių skaičių mažinti. Štai norvegai džiaugiasi, kad jų keliuose yra išties daug įvairių saugaus eismo gerinimo priemonių, kurios veikia efektyviai. Lietuvai taip pat tokių priemonių reiktų dar daugiau. Reikia džiaugtis ne tada, kai tokių priemonių mažėja, o kai jų skaičius keliuose auga“, – sakė A. Pakėnas.
Vairavimo instruktorius aiškino, kad viskas, ką dabar galime daryti, tai stebėti statistiką ir įsitikinti, ar tikrai tokios priemonės, kai stacionarūs greičio matuokliai išjungiami neįdiegus papildomų naujų, nepakenks eismo saugumui.
Pažeidėjus fiksuos policija
Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys aiškino, kad panaikinus greičio matuoklius policija ir toliau vykdys greičio kontrolę keliuose, todėl pažeidėjai vis vien bus fiksuojami.
Paklaustas, ar greičio matuoklių išjungimas netaps motyvu vairuotojams stipriau paspausti akceleratorių, V. Grašys abejojo, kad nuo to susilaikys visi.
„Galbūt kai kuriuos vairuotojus ši situacija ir paskatins atsipalaiduoti, bet raginčiau patikėti tuo, kad Kelių eismo taisyklių galiojimas nuo vasario 11 d. nesikeičia, todėl visur išlieka toks pat maksimalus leistinas greitis. O ir policija tikrai vykdys greičio kontrolę“, – sakė V. Grašys.
Visgi pareigūnas pripažino, kad kol kas nemato poreikio, kad policijų pajėgos keliuose, nustojus veikti matuokliams, būtų padidintos, mat, anot Kelių policijos viršininko, patruliai ir taip dirba pakankamai aktyviai, kad būtų sumažintos skaudžių įvykių galimybės. Mat greičio viršijimas vis dar yra viena pagrindinių eismo įvykių priežasčių, kurių metu nukenčia daugiausia žmonių.
Lrt.lt
